Ar kada nors susimąstėte apie organų donorystę ir jos prasmę? Apie tai, kad sutikdamas po mirties dovanoti savo organus donorystei, galite išgelbėti sunkiai sergančio žmogaus gyvybę, ir net ne vieną.
Spalio 8-ąją minėsime Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną
Ši diena skirta tam, kad organų donorystės tema nuskambėtų kuo plačiau, kad žmonės išgirstų ir susimąstytų.
Svarbu žinoti, kad jokių tyrimų, pasirašant sutikimą donoro kortelei gauti, žmogui atlikti nereikia. Ar organai tiks transplantacijai, bus sprendžiama tiktai po reanimacijos skyriuje konstatuotos mirties – tada bus atliekami tyrimai. Kartais žmonės klausia, ar gali pasirašyti sutikimą, jei buvo diagnozuotas hepatitas, onkologinė ir kita liga. Sutikimą pasirašyti gali visi, kas pritaria organų donorystei. Tai yra valios išraiška.
Donoro kortelė nėra asmens dokumentas, todėl jos nešiotis nereikia. Tačiau tai – gražus simbolinis patvirtinimas, kad jos savininkas jau priėmė vieną kilniausių sprendimų savo gyvenime – savanoriškai ir neatlygintinai sutiko po savo mirties dovanoti savo organus, ląsteles ir audinius transplantacijai ir šitaip išgelbėti net kelių žmonių gyvybes, nes galima persodinti jo širdį, kepenis, plaučius, kasą, inkstus, ragenas. Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės, svarbiausia – ne amžius, o sveikatos būklė. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tik po jo mirties.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, pritarimą po savo mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei šiuo metu Lietuvoje yra išreiškę 22 868 gyventojai – 7950 vyrų ir 14 918 moterų. 338 žmonės, pasirašę sutikimą donoro kortelei gauti, jau yra mirę. Tačiau iki šiol nuo 2000 metų, kai donoro kortelė buvo įteisinta, potencialiais donorais tapo vos penki šios kortelės turėtojai. Kiti 333 mirusieji organų donorais netapo, nes jų mirties priežastis buvo ne tokia, po kurios galima inicijuoti donorystės procesą.
Ir vis tik – nors donoro kortelės turėtojai organų donorais tampa itin retai, kadaise jų priimtas sprendimas išvaduoja artimuosius nuo sudėtingų svarstymų nelaimės valandą.
Donorinio organo ar audinio (ragenos) Lietuvoje šiuo metu laukia 334 recipientai. 102 iš jų – laikinai ne recipientai (t.y. jiems dėl tam tikrų priežasčių šiuo metu transplantacijos atlikti negalima). Inkstų transplantacijos laukia 149 žmonės (67 – laikinai ne recipientai), kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7 (3 – laikinai ne recipientai), širdies – 35 (4 – laikinai ne recipientai), plaučių – 9, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 55 (28 – laikinai ne recipientai), ragenų – 75.
Paaukoti donorų organai ir audiniai kasmet Lietuvoje išgelbėja gyvybę arba pagerina gyvenimo kokybę maždaug 150 žmonių. Tačiau iš daugiau kaip 300 transplantacijos laukiančių pacientų, taip ir nesulaukę donoro organo, kasmet Lietuvoje miršta apie 15 žmonių.
