Kokie vaistai parduodami be recepto?

Komentuoja vaistininkė Inga Norkienė

Vaistinėse parduodami trijų rūšių produktai – tai vaistai, medicinos priemonės ir maisto papildai. Medicinos priemonės apima preparatus, skirtus ligų diagnostikai, gydymui ir prevencijai. Maisto papildai – tam tikrus, koncentruotus maisto produktus, kaip, pavyzdžiui, žuvų taukai. Abu juos galite įsigyti be recepto. Kita situacija yra su vaistais – dalis jų yra receptiniai, tad parduodami laikantis griežtesnės tvarkos.

Greita atranka

Užsukus į vaistinę, lengva suprasti, kokie vaistai parduodami be recepto. Visi receptiniai vaistai nėra eksponuojami ir laisvai matomi pacientui – jie sudėti uždarose lentynose, stalčiuose. Visa kita, kas padėta savitarnoje ar stovi vaistininkui už nugaros, yra nereceptiniai vaistai, maisto papildai ir medicinos priemonės. Norint juos nusipirkti, receptas nereikalingas. Tik priminsiu, kad ir nereceptinių vaistų galima įsigyti ne ilgesniam nei vieno mėnesio kursui. Taip stengiamasi vengti neracionalaus jų vartojimo, kaupimo ir galiausiai – išmetimo.

Tiesa, yra tokių vaistų, kurių maža pakuotė yra nereceptinė, o didelė – receptinė. Tai – gamintojo apsisprendimas, padedantis vengti neatsargaus vaistų vartojimo. Tad kartais tų pačių veikliųjų medžiagų yra vaistuose, kuriuos galite įsigyti tiek su, tiek be recepto. Svarbu atvirai pasikalbėti su vaistininku: taip, staiga užklupus negalavimams, kartu ieškosime tinkamiausio nereceptinio vaisto.

Receptiniai ir nereceptiniai vaistai

Vaistuose esančios medžiagos skirtos ligų gydymui, jų registracijos tvarka, vartojimo indikacijos, netgi aprašas griežtai reglamentuojami.

Pagrindinis kriterijus, skiriantis receptinius ir nereceptinius vaistus – jų veikliosios medžiagos ir galimo šalutinio poveikio stiprumas. Receptinių vaistų medžiagos veikia stipriau, galimas ir sunkesnis šalutinis poveikis, tad vartoti juos reikia atsakingai, tik gydytojui paskyrus. Nereceptinių vaistų veikliosios medžiagos veikia ne taip intensyviai, tad jie vartojami lengvesniems negalavimams gydyti.

Atkreipsiu dėmesį ir į sujudimą, kilusį 2017 m. lapkritį, įsigaliojus naujai pataisai dėl kontrolinių vaistų pirkimo. Labai daug kalbėta apie tai, jog nereceptiniai vaistai staiga tapo receptiniai. Tiesa ta, jog tam tikri linksniuojami vaistai (nuo skausmo ar viduriavimo) ir anksčiau buvo receptiniai, tiesiog sugriežtinta jų pardavimo tvarka – planuojant įvesti nuobaudas už receptinių vaistų pardavimą be recepto. Nuobaudų įvedimas buvo atidėtas pusmečiui – iki gegužės.

Aišku, abejotina, ar per šį laiką išsispręs problemos, dėl kurių gyventojai bando įsigyti receptinius vaistus be recepto. Didžiausia iš jų – ilgos eilės pas gydytojus. Visgi norėčiau priminti, jog sergant lėtinėmis ligomis, gydytojai gali išrašyti iki metų galiojantį receptą, nurodant, kad vaistas skirtas ilgalaikiam gydymui. Dar vienas variantas – turėti senesnį receptą ar įrašą kompensuojamų vaistų knygelėje: tada vaistą (mėnesio trukmės kursui) galima įsigyti ir be naujo recepto, tik jis nebus kompensuojamas, o vaistininkas paprašys pirkėjo pateikti savo duomenis (svarbu: ši taisyklė negalioja receptams, kurie saugomi vaistinėse, tokiems kaip antibiotikų ar psichotropinių vaistų).