Gerosios bakterijos – nematomi mūsų organizmo sargybiniai: kodėl mums jų reikia ir iš kur gauti

Komentuoja vaistininkė Inga Norkienė

Mūsų organizmas – tikras kovotojas už save. Bet to jam nepavyktų, jeigu neturėtų armijos „sargybinių” – gerųjų bakterijų. Jeigu šių „sargybinių“ pradeda trūkti, greitai tai pajuntame – silpsta imunitetas, sutrinka virškinimo sistema, gali atsirasti alergija maistui ar turimos alerginės bei lėtinės ligos paūmėti, organizmas nebeįsisavina vitaminų bei mineralų. Kitaip tariant, gerosios bakterijos užtikrina darnią organizmo veiklą. 

Gerąsias bakterijas įprasta sieti su sklandžia virškinimo sistema, tačiau jų nauda kur kas įvairiapusiškesnė. Jos skatina B grupės vitaminų, antioksidantų, vitamino K gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, skatina žarnyno gleivinę nuo išorinių mikroorganizmų saugančių medžiagų gamybą. Jos taip pat padeda iš organizmo pasišalinti toksinams ir kitoms nereikalingoms medžiagoms.

Svarbiausi „sargybiniai“ – bifidobakterijos ir laktobacilos

Mūsų žarnyne – tikras įvairiausių bakterijų knibždėlynas. Jų priskaičiuojama daugiau nei 400 rūšių, o viename grame storosios žarnos turinio gali knibždėti nuo 10 iki 1000 milijardų bakterijų. Ir tikrai ne visos jos geros. Nemažai bakterijų sukelia ligas, kitos žalą daro tik tada, kai nusilpsta organizmo gynybinės funkcijos. Yra ir tokių bakterijų, kurios tiesiog yra – nei labai naudingos, nei žalingos. Tos bakterijos, kurios mums padeda gerai jaustis ir išlikti sveikiems, vadinamos probiotikais.

Gerųjų bakterijų, arba probiotikų, yra keletas rūšių, bet aktyviausios ir naudingiausios – bifidobakterijos ir laktobacilos (pieno rūgšties bakterijos). Bifidobakterijos slopina patogeninių ir puvimo bakterijų dauginimąsi ir normalizuoja žarnyno mikroflorą, skatina virškinimą ir gydo funkcinius žarnyno sutrikimus.

Natūralus gerųjų bakterijų šaltinis – tokie rauginto pieno produktai kaip jogurtas ir kefyras. Šių bakterijų dažniausiai būna ir geriamuose probiotikuose.

Kada reikia papildyti organizmo gerųjų bakterijų atsargas?

Lietuvoje probiotikų vartojimas nėra toks paplitęs kaip kitose, pvz., Skandinavijos, šalyse. Mes įpratę gerąsias bakterijas vartoti po gydymo antibiotikais. Kasdien vartoti probiotikus nėra būtina, tačiau esant tam tikriems negalavimams, virškinimo sutrikimams ir imuniteto nusilpimui papildomos gerosios bakterijos padėtų greičiau susigrąžinti gerą savijautą.

Pastiprinti organizme esančių gerųjų bakterijų armiją reikėtų:

• Esant dirgliosios žarnos sindromui;
• Sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis;
• Netoleruojant laktozės;
• Esant įvairioms alergijoms;
• Ūmaus apsinuodijimo ar viduriavimo atveju;
• Vartojant antibiotikus;
• Badaujant ar laikantis dietos;
• Sergant infekcinėmis ligomis;
• Moterims – sergant grybeliniu išorinių lyties organų uždegimu;
• Vaikams – užklupus kvėpavimo takų infekcijoms.

Be to, žarnyno mikrofloros pakitimus lemia ir amžius, mitybos įpročiai, stresas, sulėtėjusi žarnyno peristaltika. Tad, jeigu pablogėja apetitas, dažnai pučia pilvą, viduriuojama, pasireiškia mažakraujytė, pravartu būtų pasikonsultuoti su vaistininku ar savo šeimos gydytoju dėl probiotikų vartojimo. Gerųjų bakterijų preparatus galima vartoti ilgai, nes prie jų organizmas nepripranta. Probiotikai, kurių organizmas neįsisavina, savaime pasišalina.

Su savimi turėti probiotikų preparatų rekomenduojama keliaujant. Atostogų metu, kai pasikeičia maisto racionas, žarnyno bakterijų pusiausvyra gali sutrikti. Tad probiotikai gali padėti išvengti dėl pasikeitusios žarnyno mikrofloros kylančių negalavimų.

Jogurtas ir kefyras – ne vieninteliai gerųjų bakterijų šaltiniai

Gerųjų bakterijų gauname su kasdieniu maistu, jeigu sveikai maitinamės. Nors pagrindinis jų šaltinis yra rauginto pieno produktai, – jogurtas ir kefyras, – tačiau gerųjų bakterijų dauginimąsi skatina ir kiti sveiki produktai.

Kad užtikrintume tinkamą gerųjų bakterijų pusiausvyrą organizme, kasdien rekomenduojama išgerti stiklinę kefyro ar jogurto. Taip pat naudinga valgyti daug daržovių, vaisių, kitų produktų, turinčių daug skaidulinių medžiagų (įvairios kruopų košės, sėlenos, rupi duona). Skaidulos skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi. Per parą jų suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 10-30 g, vaikui – 0,5 g vienam kūno masės kilogramui.

Svarbu atminti, kad tam tikras maistas veikia priešingai – blogina žarnyno mikrofloros būklę. Nereikėtų piktnaudžiauti aštriu, riebiu ir sūriu maistu, prieskoniais, vengti bulvių trakučių ir gazuotų vaisvandenių.