2018-04-12
2018-04-12
Negąsdinsime tavęs, kad cukrus yra baltoji mirtis, ir kitais skambiais posakiais. Tikime, kad apie jo žalą organizmui girdėjai nemažai. Be atvangos smaližiaujant genda dantys, vargina spuogai, energijos ir nuovargio „šuoliai“ bei dar šimtas bėdų. Norint išvengti šių simptomų ir jaustis geriau, privalu sumažinti popietinę saldainių, sausainių ir pyragėlių kolekciją.
Mintyse tikriausiai jau klausi, kaip tai padaryti, juk taip norisi ko nors saldaus. Dabar. Ir daug. Visgi šis potraukis – tik įprotis, su kuriuo gali visai lengvai atsisveikinti. Patarsime kaip.
Priklausomybę cukrui lemia paprasta biologija: smaližiaujant maisto produktus, kuriuose yra cukraus, mūsų smegenyse suaktyvėja zonos, atsakingos už malonumo ir laimės pojūčius. Dėl šios priežasties saldėsiai ypač „gelbsti“ psichologiškai sunkesniu laikotarpiu. Galiausiai jų norisi kasdien ir vis didesnio kiekio, nes smegenims nebeužtenka to cukraus, kurio pakako dar prieš mėnesį.
Priklausomybę cukrui skatina ir kitas biologinis aspektas: suvalgius saldėsį, kraujyje staiga pakyla gliukozės kiekis – pajaučiame energijos šuolį! Pirmyn nuversti kalnų! Tik ši energija čia pat nuslopsta – ir jėgų, rodos, užtektų tik prigulti. Todėl, norėdami vėl būti aktyvūs, griebiame tą kolegės pasiūlytą saldainį.
Dėl šių priežasčių ir kyla priklausomybė nuo cukraus. Ji dažniausiai pasireiškia taip:
Pirmiausiai reikia suprasti savo smegenis: jas įpratinus prie cukraus bombų, nebūtų teisinga čia pat viską nutraukti. Vargu, ar pavyktų ir per dieną mesti visą cukrų, ir netapti pykčio bei nuovargio valdoma persona. Šiuo atveju svarbiausia – nuoseklumas:
21 diena be perdirbto cukraus, smaližiaujant vaisius ar uogas – tiek prireiks, kad atsisveikintum su šia priklausomybe. O tada gali vėl paraugti, tarkime, sūrelio ir suprasi, koks jis saldus. Gerokai per saldus. Ir, tikim, nebegrįši atgal.
Sėkmės!