2019-04-12
2019-04-12
Balandis tradiciškai laikomas švaros mėnesiu, tad tai puikus metas iškuopti per žiemą susikaupusius nešvarumus, išnaikinti nepageidaujamus gyvius ir artėjančią vasarą pasitikti ne tik švariuose namuose, bet ir geresne savijauta. Kad motyvacijos čiupti šluotą būtų daugiau, BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė dalinasi, kokių negalavimų pavasarinė namų ruoša gali padėti išvengti.
„Namai mums yra kaip tvirtovė, kurioje manome galintys pasislėpti nuo aplinkoje siaučiančių virusų, alergijas sukeliančių žiedadulkių, ant įvairių paviršių įsikūrusių bakterijų kolonijų. Tačiau nereikėtų manyti, kad, užsidarę namuose, išvengsite rizikos susirgti ar pasigauti alergiją. Ir šioje tvirtovėje knibždėte knibžda mikroorganizmų, kurie gali turėti įtakos mūsų sveikatai ir savijautai. O ypač jie mėgsta nešvarumus kaupiančius namus – tai puiki terpė jiems daugintis ir klestėti“, - sako V. Poškaitienė.
Dulkių neišvengsime – jos yra visoje mūsų kasdienėje aplinkoje. Sveikam žmogui jos nepavojingos, ypač, jeigu reguliariai valomos. Tačiau didesnės dulkių sankaupos gali paveikti kvėpavimo takus, sukelti alergiją, čiaudulį. Pavojingos ne pačios dulkės, bet jose besiveisiančios dulkių erkės. Todėl ypač vengti dulkių turėtų sergantieji astma – dulkių erkės išprovokuoja astmos priepuolius.
Kas tos namų dulkių erkės? Tai itin maži voragyvių klasei priklausantys organizmai, kurių plika akimi nepamatysite, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad paviršius padengiančiame ploname dulkių sluoksnyje jų nėra. Namuose jos veisiasi visus metus, ypač kilimuose, patalynėje, pagalvėse, čiužiniuose, minkštuose žaisluose. Dulkių erkėms geriausia terpė veistis – šilta ir drėgna.
„Alergija namų dulkių erkėms yra itin plačiai paplitusi, tačiau neretai nuvertinama. Todėl pirmųjų alergijos simptomų – slogos, akių konjunktyvito, kosulio – nereikėtų ignoruoti. Nesiimant jokių priemonių, paprasta alergija dulkių erkėms gali išsivystyti į alerginę astmą. Pirmoji dulkių erkių prevencijos priemonė – reguliarus patalpų vėdinimas. Taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio kilimų, minkštų baldų siurbimui ir valymui, dažniau skalbti patalynę, pliušinius žaislus. Dulkėtus paviršius reikėtų valyti drėgnuoju būdu“, - kaip išvengti dulkių erkių namuose pasakoja BENU specialistė.
Siekiant užkirsti kelią dulkių erkučių veisimuisi, reikėtų sudaryti kuo mažiau joms palankias sąlygas. Jeigu namuose oras drėgnas, pravartu būtų turėti oro džiovintuvą. Per daug neprišildykite patalpų, miegamajame tinkamiausia oro temperatūra 18o C. Vėdinti patalpas reikėtų bent dukart per dieną – ryte ir vakare, plačiai atveriant langus kelioms minutėms. Patalynę reikėtų skalbti 60O C ar aukštesnėje temperatūroje. Jeigu vaikų minkštų žaislų skalbti negalima, juos karts nuo karto sudėkite į maišelį ir palikite šaldiklyje parai – dulkių erkutės neišgyvens. Pagalves, antklodes ir čiužinius vasarą palaikykite lauke, saulės šviesoje.
Drėgnose, mažai vėdinamose patalpose tarpsta ir įvairių rūšių grybai, mums geriau žinomi kaip pelėsiai. Jeigu ant įvairių paviršių matote baltos, pilkos, žalsvos ar juodos spalvos darinį, kuris dažnai atrodo tarsi pūkuotas, - žinokite, kad jūsų namuose puikias sąlygas daugintis atrado pelėsis. Jeigu dulkės yra kasdienio gyvenimo dalis ir dažnu atveju yra nepavojingos, pelėsis turėtų būti apskritai nepageidaujamas svečias. Pelėsiai išskiria toksinus, kurie veikia mūsų sveikatą ir imunitetą, yra ypač pavojingi mažiems vaikams.
Į žmogaus organizmą pelėsis dažniausiai patenka per kvėpavimo takus, rečiau – per virškinamąjį traktą ar odą. Kadangi pelėsių yra įvairių rūšių, ir poveikis sveikatai gali skirtis, tačiau dažniausiai paveikiami kvėpavimo takai. Įsikūręs žmogaus organizme, pelėsis išskiria nuodingus produktus – mikotoksinus, kurie ir daro didžiausią žalą.
„Patekusios į kvėpavimo takus ir ten įsitvirtinusios, grybelio sporos ir jų išskiriami produktai sukelia įvairias alergines reakcijas. Dažniausiai pasireiškia alerginio rinito, arba šienligės, ir alerginio sinusito simptomai: peršti, ašaroja akys, ima čiaudulys, užsikemša nosies gleivinė, gali būti jaučiamas spaudimas galvos, veido srityje. Mažiems vaikams, daug laiko praleidžiantiems drėgnose patalpose, kuriose tarpsta pelėsis, didesnė rizika susirgti astma“, - apie pelėsio sukeliamus sveikatos sutrikimus pasakoja vaistininkė, įspėjanti, kad pelėsio saugotis ypač reikėtų ne tik vaikams, bet ir nėščiosioms bei vyresnio amžiaus žmonėms.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad pelėsis dauginasi drėgnose ir vėdinimo stokojančiose patalpose, todėl reguliarus langų atvėrimas namuose prisidės prie pelėsio prevencijos. Dažnai pelėsis kaupiasi vonios kambaryje, todėl reikėtų pasistengti ant vonios kambario paviršių nepalikti drėgmės – po maudynių paviršius sausai nušluostykite, įjunkite ventiliatorių, jeigu jis įrengtas, prižiūrėkite namų vėdinimo sistemą.
Jei pelėsis pradėjo kauptis, nelaukite, kol jis įsisenės ir išplis – kuo skubiau jį išvalykite. Naikinti pelėsį galite natūraliomis priemonėmis – ūkiniu muilu, valgomąja soda, actu ar arbatmedžio aliejumi – arba cheminiais pelėsį naikinančiais valikliais.
Tiesa, švarinant namus cheminėmis priemonėmis, reikėtų elgtis atsargiai. Dauguma jų yra toksiškos, todėl gali sukelti nudegimus, paveikti regėjimą. Reikėtų naudotis guminėmis pirštinėmis, po valymo patalpas gerai išvėdinti. O geriausias būdas išvengti nepageidaujamų ligų ir alergijų sukėlėjų – reguliariai tvarkyti namus, nepamirštant ne tik gilesnių pakampių, bet ir minkštų baldų, čiužinių, patalynės ir vaikų žaislų.
