Kai darbe aplanko trijulė: nuovargis, apatija ir snaudulys

Visiems pažįstamas tas popiečio jausmas, kai galva ima svirti žemyn, mintys sulėtėja kaip į medų įkritusi muselė, ir labiausiai už viską pasaulyje norisi nusnūsti.

Kartais tai puiki išeitis, jei tik tokia galimybė yra. Tačiau kaip elgtis, jei dienos darbai dar nė neįpusėti, o įtampa dėl trumpėjančių terminų auga.

Įveik mieguistumą

Grynas oras. Kuo patalpoje vėsiau (optimali temperatūra – 18 lapsnių), tuo mažiau ima snaudulys. Tačiau gera oro ventiliacija džiugina toli gražu ne kiekvienas biuras, juolab, jei vienoje patalpoje dirba daug žmonių.

Smegenims pritrūkus deguonies, apie efektyvų darbą neverta ir kalbėti. Todėl geriausia į kasdieninę dienotvarkę įtraukti bent 10-15 min. pasivaikščiojimą gryname ore. Jis paskatins kraujo cirkuliaciją, išjudins visą organizmą, todėl ir galva pradės veikti taip pat puikiai kaip ryte.

Šviesa. Tikriausiai pastebėjai, kad nuovargis ir apatija į mūsų popietes dažniau prasibrauna tamsėjančiais rudens vakarais. Organizmas juos fiksuoja kaip tamsos metą, skirtą poilsiui.

Todėl kartais jį reikia šiek tiek apgauti. Stenkis dirbti kuo geriau apšviestoje patalpoje. Gali pasirūpinti papildomu šviesos šaltiniu darbo vietoje arba sutarti su kolegomis dėl visiems priimtino sprendimo.

Vanduo. Nepamainomas pagalbininkas ne tik įsisavinant maistingąsias medžiagas, bet ir išlaikant darbingumą. Vanduo – organizmo degalai: jiems pasibaigus, gali prasidėti dehidratacija ir sutrikti daugelis organizmo funkcijų. Skysčių trūkumas alina organizmą: tampa sunkiau susikaupti, sunkiau mąstyti ir atlikti darbus.

Per parą suvartojomo vandens norma yra individuali. Ji priklauso nuo suvalgomo maisto (ar tavo racione daugiau šviežių daržovių, vaisių, ar kepto maisto), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos. Norint ją apskaičiuoti, specialistai siūlo vadovautis formule: kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml). Taip gaunamas apytikris skaičius. Tarkim, jei kūno svoris siekia 60 kg, reiktų išgerti apie 1,8 l vandens.

Beje, vanduo – tai ne sultys, ne kava ir ne energetiniai gėrimai. Geriant pastaruosius, vandens rekomenduojama suvartoti dar daugiau.

Judėjimas. Kartais atrodo, kad fizinis aktyvumas ir reguliari mankšta yra panacėja nuo visų ligų ir negalavimų. Beveik taip ir yra. Nustatyta, kad fiziškai aktyvių žmonių sveikata yra geresnė, jų gyvenimo trukmė – ilgesnė.

Gera žinia ta, kad įveikti kūno sąstingį prie darbo stalo padeda trumpi nesudėtingi pratimai. Tai įvairūs pritūpimai, pasisukimai, pasirąžymai, sėdimosios pozicijos pakeitimas. Patariama karts nuo karto pasimasažuoti sprandą, smilkinius, ištiesti kojas prieš save, atlenkti kojų pirštus.

Didesnį dėmesį dirbantiems sėdimąjį darbą verta skirti „probleminėms“ vietoms: juosmeniui, rankoms, kojoms. Suaktyvinti kraujotaką liemens, kojų srityje padeda lipimas laiptais, juosmens sukimai į šonus, pritūpimai. Tokius pratimus verta atlikti porą kartų per dieną. Jiems pakanka kelių minučių.

Miegas. Išsimiegok, išsimiegok, išsimiegok… šis patarimas toks dažnas, kad gali nejuokais suerzinti. Ypač kai to laiko miegui nėra. Bet ar tikrai? Gal verta kiek peržiūrėti prioritetus?

Kaip žinia, miego poreikis yra individualus. Jis svyruoja apie 6–9 val. per parą. Miego sąskaita diena gali pailgėti 1–3 val., tačiau tai nereiškia, kad padaroma daugiau. Nustatyta, kad išsimiegojęs žmogus mąsto greičiau ir tiksliau, dirba našiau, todėl laiko prasme išlošia daugiau. Dirbti miego sąskaita ne tik neefektyvu, bet ir nesveika.