Žemas kraujo spaudimas – kada reikėtų susirūpinti?

Kraujo spaudimo įtaka mūsų organizmui – milžiniška, tad tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų sekti kraujospūdžio duomenis ir reguliariai jį matuoti. Galvos svaigimas, alpimas, energijos stoka, visi šie požymiai įspėja apie žemą kraujo spaudimą. Kuo pavojingas žemas kraujospūdis, kuo jis pasižymi ir ką daryti, norint pakelti kraujo spaudimą, komentuoja vaistininkė Audronė Ziemelytė.

Normalus, o gal per žemas?

Įprastai mūsų kraujo spaudimas turėtų siekti 120 / 80 mmHg, o žemas kraujo spaudimas arba hipotonija nustatoma tada, kai spaudimo matuoklis rodo mažiau nei 90 / 60 mmHg. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad spaudimas priklauso ir nuo asmens amžiaus, fizinės būklės, turimų ligų, tad šie rodikliai nėra absoliutūs ir gali skirtis. Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visada žemas ir jis to nejaučia, nėra ko nerimauti. Paprastai paros bėgyje spaudimas kinta nuolatos, tai nukrenta, pvz. miego metu, tai pakyla pabudus, dėl fizinės veiklos, patiriamo streso, išgąsčio ar kitų stiprių emocijų. Mūsų kūnas yra prisitaikęs prie nuolatinių kraujospūdžio svyravimų ir po kurio laiko natūraliai kraujo spaudimą atstato į normalų.

Žemo kraujo spaudimo požymiai

Esant žemam kraujo spaudimui (hipotonijai) mūsų organizmas siunčia tam tikrus signalus, dažniausi yra šie:

• galvos svaigimas;
• nuovargis;
• negebėjimas susikoncentruoti;
• neryškus regėjimas, mirguliavimas akyse;
• išblyškusi oda;
• alpimas;
• šaltos galūnės;
• pykinimas, šleikštulys;
• dusulys.

Pirma pagalba

Hipotonija nėra gydoma vaistais, tad norint pakelti kraujo spaudimą, reikia imtis kitų priemonių. Jeigu kraujospūdžio sumažėjimas pasireikštų apalpimu, pavyzdžiui, dėl ilgo stovėjimo, tokį žmogų reikėtų paguldyti ir pakelti aukščiau kojas, duoti atsigerti skysčių. Jeigu yra poreikis, galima gerti elektrolitų tirpalus, kuriuose yra reikalingų druskų ir gliukozės, jie parduodami vaistinėse be recepto. Jeigu asmuo jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, padės kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis. Taip pat, juodasis šokoladas, sauja sūdytų riešutų, lašiša ar paprastas vandens ir druskos tirpalas. Jei žemas kraujo spaudimas yra nuolatinis jūsų palydovas, gerai savijautai ir energijai palaikyti rekomenduojama vartoti eleuterokoko, ženšenio, guaranos turinčių preparatų, kurių rasite vaistinėse įvairiose formose.

Tačiau, jeigu požymiai kartojasi nuolatos, atkreipkite dėmesį, galbūt jūs per mažai miegate, nepailsite, laikotės dietų, valgote nereguliariai ir nesveiką maistą. Galbūt jūsų organizmas jums sako, kad trūksta geležies ir jūs sergate mažakraujyste. Tokiu atveju, pravartu atlikti kraujo tyrimus, ypač, kai įprastai spaudimas buvo normalus.

Hipotonijos pavojai

Kartu su krauju mūsų organizme  yra pernešamas deguonis, gliukozė ir maistinės medžiagos, kurios būtinos normaliam organizmo funkcionavimui, o negavus šių medžiagų smegenyse žūsta neuronai ir šie pokyčiai gali būti negrįžtami.  Dėl žemo kraujospūdžio sutrinka visų gyvybiškai svarbių organų veikla: smegenų, inkstų, plaučių ar širdies. Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas – galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį. Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas. Tokiais atvejais yra svarbu kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaip pakelti žemą kraujo spaudimą?

Žemą kraujo spaudimą galima palaipsniui padidinti vartojant tam tikrus maisto produktus. Pabandykite vartoti:

• daugiau skysčių. Žemas kraujospūdis gali kamuoti dėl dehidratacijos, kuomet mažėja kraujo tūris. Didesnis skysčių vartojimas taip pat yra rekomenduojamas lauke tvyrant karščiui arba sportuojant.
• daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų – pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių. Folio rūgšties trūkumas gali prisidėti prie žemo kraujo spaudimo atsiradimo.
• maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Per mažas B12 vitamino kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, dėl kurios mažėja kraujo spaudimas ir kamuoja nuovargis. Vartokite daugiau mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, maistinių mielių.
• pakankamai druskos. Daugiau nei įprastai druskos turintį maistą valgyti yra rekomenduojama esant įgimtam polinkiui į mažą kraujospūdį. Sūrus maistas, pavyzdžiui, rūkyta žuvis, sūdyta silkė, alyvuogės, fermentuoti produktai, gali padėti padidinti kraujospūdį.
• kofeino turinčios kavos arba arbatos. Kofeinas padažnina širdies ritmą, todėl laikinai didėja ir kraujo spaudimas.

Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis. Dėl šios priežasties kraujo spaudimas gali staigiai sumažėti.

Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui. Žemą kraujo spaudimą dar labiau sumažinti gali ir per daug laiko praleidžiant pirtyse ar saunose, kuomet organizmas netenka pernelyg daug skysčių ir druskų. Dažnai ilgą laiką stovint arba sėdint, žemas kraujospūdis taip pat gali varginti dėl sutrikusios kojų kraujotakos, kurią pagerinti padeda kompresinės kojinės ir pėdkelnės.

Rekomenduojama stebėti savo simptomus ir reguliariai tikrintis kraujospūdį. Taip galėsite įvertinti, kas labiausiai tinka būtent jūsų organizmui.