Zyziantys įkyruoliai: kaip apsisaugoti nuo nuotaiką gamtoje gadinančių vabzdžių?

22.05.2017 Komentarų nėra

Vasara, rodos, jau visai čia pat – kepsnių sezonas atidarytas, lengvos suknelės vėl sukabintos spintoje, galvoje sukasi mintys, kaip savaitgalį pabėgsi į gamtą. Tačiau ten, kur švelni veja, medžių paunksmė ar vandens telkinys, ir piktieji vasaros palydovai – vabzdžiai.

Vienas uodo įkandimas daugumai žmonių nesukelia didesnių nemalonumų. Deja, vabzdžiai, kaip ir bėdos, po vieną nevaikšto ar, tiksliau, neskraido. Žinoma, priešingai nei kitose pasaulio dalyse gyvenantys kraujasiurbiai, Lietuvoje jie rečiau perneša ligas. Tačiau net lietuviški uodai gali sukelti ūmų niežulį ar alergines reakcijas.

Lietuviškos musės maistą gali užkrėsti bakterijomis ar net lervomis – tad iškylos metu neapdairiai laikomas maistas gali tapti užkrečiamųjų ligų priežastimi. Visgi, pavojingiausias gamtos palydovas – encefalitą ir Laimo ligą platinančios erkės. Nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti, tačiau Laimo ligos vakcina dar nėra sukurta.

Tad ką daryti, kad gražaus vakaro su artimaisiais nesugadintų aukštu sopranu griežiantys uodai, musės ar gyliai, o pasivaikščiojimas miške nesibaigtų ilgu ligų gydymu?

Apsauga nuo vabzdžių

  • Pasiskiepyk nuo erkinio encefalito – tai vienintelis būdas išvengti šios ligos. Pirmą kartą pasiskiepijus, palaikomąją dozę reikės suleisti dar tais pačiais metais, tačiau vėliau pakaks skiepytis po trejų, o dar vėliau – po penkerių metų. Encefalitas sukelia nervų sistemos pažeidimus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių – sukelti paralyžių, nuolatinį galvos skausmą, dėmesio ir elgesio sutrikimus, raumenų atrofiją. Deja, šio viruso neveikia antibiotikai, todėl galimas tik simptominis gydymas.
  • Rinkis tinkamą aprangą. Būdamas gamtoje, kurioje yra daug vabzdžių, kelnes kišk į batus, o viršutinę kūno dalį pridenk rūbais ilgomis rankovėmis. Tokiu būdu sumažinsi vabzdžiams pasiekiamo kūno paviršiaus plotą. Rinkis šviesius rūbus – ant jų geriau pastebėsi nutūpusius ar užlipusius vabzdžius. Grįžęs namo ar prieš eidamas miegoti, apsižiūrėk pats ir apžiūrėk artimuosius, ar į kūną „neįsisegė“ erkių.
  • Naudok repelentus (vabzdžius atbaidančias priemones). Gali rinktis losjonus, purškalus ar tepalus. Jais patepk ar papurkšk „skaniausias“ kūno vietas ar jas pridengiančius rūbus: galūnių linkius, čiurnas, juosmenį, kaklą, plaštakas. Tiesa, atkreipk dėmesį į gamintojo nurodytą repelento paskirtį – ne visi jie tinka naudoti tiesiai ant odos. Niekada nepurkšk priemonės ant veido – geriau pasitepk delnus ir tik tuomet repelentu padenk veidą. Vaikams naudok tik jiems tinkamas priemones, be to, stenkis netepti vaikų rankų – jie linkę dažniau trinti veidą ir akis, todėl gali jas sudirginti. Veiksmingiausi tie preparatai, kurių sudėtyje yra DEEP trumpiniu minimos medžiagos.
  • Neviliok bičių, širšių, vapsvų, ar kamanių. Jų įgėlimai dažniausiai sukelia rimtas alergines reakcijas ar net anafilaksinį šoką. Šiuos vabzdžius mažiausiai veikia atbaidantys purškalai. Saldžius gėrimus ir produktus laikyk sandariai, jei žinai, kad esi alergiškas, nesilankyk vietose, kuriose gali būti gausu vabzdžių – žydinčiose pievose, prie avilių, prie vaisius sunokinusių medžių. Venk ryškių spalvų – jos traukia bites.
  • Atkreipk dėmesį, kuo kvepi. Vabzdžius, ypač uodus, atbaido įvairūs kvapai. Citrinų, eukaliptų, gvazdikėlių aliejai, acto, benzino, sakų, kadagių, laužo kvapai juos gena šalin, tačiau prakaito, kosmetikos priemonių ar kvepalų – atvirkščiai, pritraukia.

Jei jau įgėlė ar įsisiurbė

  • Jei įsisiurbė erkė, kuo skubiau ją ištrauk ir dezinfekuok įkandimo vietą. Geriausiai tai padarys specialistas poliklinikoje ar specializuotoje klinikoje. Stebėk pažeistą vietą bent 2–3 savaites. Jei ji pradės pūliuoti, paraus, atsiras ratilo formos bėrimas ar pradėsi jausti panašius į gripą simptomus, kuo skubiau kreipkis į gydytojus. Tai gali būti Laimo ligos požymiai.
  • Jei įgėlusi širšė ar bitė paliko geluonį, ištrauk jį pincetu. Jei vabzdys įkando į ranką, kuo skubiau nusiimk visus žiedus ar apyrankes. Galūnė gali smarkiai ištinti, o papuošalai sutrikdys kraujotaką.
  • Nors ir sunku, nesikasyk. Tai tik suaktyvins niežulį, o nudraskyta oda gali tapti puikia terpe infekcijoms.
  • Pasitelk niežėjimą slopinančias priemones. Specialūs kremai efektyviai malšina nemalonius pojūčius ir uždegimą. Jei jų neturi po ranka, padėti gali ir liaudiški būdai. Patrink sudirgintą vietą ledo kubeliu ar įmerk ją į vėsų vandenį, patepk levandų, arbatmedžio, gvazdikėlių aliejumi, svogūnu, alijošiaus augalo ar citrinų sultimis.
  • Važiuodamas į gamtą su savimi turėk antialerginių (antihistaminų) vaistų. Net jei manai, kad nesi alergiškas, niekas nėra apsaugotas nuo netikėtai pasireiškiančių alerginių reakcijų – patinimų, kvėpavimo sutrikimų ir kitų. Įsidėmėk, kaip suteikti pirmąją pagalbą praradus sąmonę ar ištikus anafilaksiniam šokui. Jei pradedi jausti bet kokius kitus nei niežėjimas simptomus – pykinimą, oro trūkumą, karščiavimą – kuo skubiai kreipkis į sveikatos priežiūros specialistus.

, , , , , , ,

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą