Dažniausiai nustatoma onkologinė liga pasaulyje, prieš kurią geriausias ginklas – ankstyva diagnostika

Nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad kiekviena moteris turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Tai daugiausiai registruojamas moterų onkologinis susirgimas pasaulyje. Gydytojai teigia, kad nors Lietuvoje yra prieinami visi tyrimai, reikalingi krūties vėžio diagnostikai, tik 26 proc. šalies moterų atvyksta prevenciškai pasitikrinti pagal valstybės remiamą krūties vėžio programą. Specialistai pabrėžia, kad krūties ligų diagnostikoje labai svarbi ir savityra: moterys raginamos kartą per mėnesį atlikti krūties apčiuopą, kad geriau pažintų savo kūną ir lengviau laiku pastebėtų pasikeitimus.

Pasaulio vėžinių susirgimų tyrimų duomenimis, krūties vėžys yra labiausiai paplitęs moterų vėžys pasaulyje. 2020 metais nustatyta 2,3 mln. naujų krūties vėžio atvejų pasaulyje, kas sudaro per ketvirtadalį visų naujai nustatytų onkologinių ligų.

Kam yra didžiausia grėsmė susirgti šia liga?

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL) gydytojos onkologės-chemoterapeutės Linos Simaškaitės-Pužauskienės, didėjantis sergamumas krūties vėžiu yra susijęs su ilgesniu kiaušidžių hormonų poveikiu, reprodukciniais faktoriais, mityba, gyvenimo stiliumi, mažėjančiu gimdymų skaičiumi ir trumpesniu kūdikių maitinimu krūtimi.

„Rizika susirgti krūties vėžiu didėja 50 metų ar vyresnio amžiaus sulaukusioms moterims, taip pat moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo jaunesnėms nei 12 metų, bei toms, kurioms menopauzė prasidėjo vėliau nei 55 metų“, – sako gydytoja onkologė.

Jos teigimu, galimybė susirgti taip pat išauga moterims, kurios turi bent vieną pirmos eilės giminaitę – seserį, mamą ar dukrą – sirgusią krūties vėžiu.

„Nedidėlė dalis moterų yra BRCA 1/2 genų mutacijų nešiotojos. Šios paveldimos mutacijos ženkliai padidina riziką susirgti krūties, kiaušidžių, skrandžio ir kitomis vėžio formomis. BRCA genų mutacijos nustatomos 10–15 proc. krūties vėžiu sergančių moterų. Vis dėlto, krūties vėžiu gali sirgti ir minėtų rizikos veiksnių neturintys asmenys“, – aiškina L. Simaškaitė-Pužauskienė.

Tikslas – ankstyva diagnostika

Anot LSMUL chemoterapeutės, krūties vėžio diagnostikai reikalingų tyrimų prieinamumas Lietuvoje yra tikrai geras. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti pačios ankstyviausios – pirmos – stadijos vėžį. Tačiau tam, kad liga būtų nustatyta laiku, svarbi savalaikė ir reguliari patikra. Vis dėlto, nemaža dalis moterų dėl įvairių priežasčių vengia tokių patikrinimų.

„Dažnai moterys kreipiasi į gydytojus tik tada, kai atsiranda simptomų, o profilaktinė patikra skirta moterims, kurios nieko blogo nejaučia. Siekiamybė yra aptikti naviką taip anksti, kai jis dar yra neužčiuopiamas. Toks yra ankstyvos diagnostikos tikslas. Tuo tarpu 2021 metų duomenimis, tik 26 proc. Lietuvos moterų atvyko į profilaktinę patikrą pagal krūties vėžio prevencinę programą“, – pabrėžia gydytoja onkologė.

Pasak BENU vaistinės direktorės Indrės Brazauskaitės, tradiciškai spalio mėnuo yra skirtas palaikyti moteris, kovojančias su krūties vėžiu, ir priminti, kaip svarbu reguliariai profilaktiškai pasitikrinti.

„Toks priminimas dar kartą nuskambės ir spalio 1 dieną Kaune įvyksiančiame bėgime „PINK RUN su BENU“. Čia svarbu bus ne nubėgti kilometrai ar užfiksuotas laikas, bet parodytas dėmesys ir kuo plačiau ištransliuota žinutė: moterys, pasirūpinkite savimi vardan tų, kuriems esate visas pasaulis – tikrinkitės“, – sako I. Brazauskaitė.

L. Simaškaitės-Pužauskienės teigimu, atrankinė mamografinė patikra, ženkliai sumažinanti mirties nuo krūties vėžio riziką, rizikos grupėje esančioms 50–69 metų moterims kas dvejus metus yra atliekama nemokamai.

„Profilaktiškai pasitikrinti ir nemokamai atlikti mamogramą moteris nukreipia šeimos gydytojas. Jaunesnėms moterims, ypač iki 50 metų, esant įtarimų ar rizikos faktorių, gali būti atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas, kuriam taip pat gali nukreipti šeimos gydytojas. Siunčiant šeimos gydytojui, šis tyrimas irgi yra nemokamas. Moterims, turinčioms didesnę riziką, pavyzdžiui, šeimos anamnezę ar genetinį polinkį, gali būti rekomenduojama anksčiau pradėti profilaktinę patikrą ar kitus diagnostinius tyrimus, kaip, pavyzdžiui, krūtų magnetinio rezonanso tyrimą, kurį paskiria gydytojas onkologas“, – aiškina LSMUL chemoterapeutė.

L. Simaškaitė-Pužauskienė pabrėžia, kad net jei mamogramoje nebuvo nustatyta įtartinų pakitimų, rekomenduojama kartoti profilaktinę mamogramą kas dvejus metus, nes vėžys gali pradėti vystytis jau atlikus paskutinį tyrimą.

Vėžio prevencijai svarbu pažinti savo kūną

Specialistų teigimu, vienas svarbiausių veiksmų krūtų ligų diagnostikoje yra savityra, kuomet moteris kartą per mėnesį, po menstruacinio ciklo, savarankiškai atlieka krūtų apčiuopą. Prieš veidrodį įvertinkite, ar nėra pakitusi krūties forma ir odos spalva, ar nėra susimetusių raukšlelių, nepadribusi oda ir ar neužčiuopiate mazgelių.

„Gydytojai rekomenduoja tokią reguliarią krūtų apčiuopą pradėti nuo 20 metų ir atlikti kartą per mėnesį. To nereikėtų bijoti: kuo geriau pažinsite savo kūną, tuo lengviau laiku pastebėsite pasikeitimus. O jei pasireiškė simptomai, tokie kaip krūtų jautrumas, skausmas, guzelis krūtyje, krūtų sukietėjimas, išsiplėtę limfmazgiai, išskyros iš spenelio, odos pakitimai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad jis atliktų apžiūrą bei paskirtų reikalingus tyrimus“, – sako BENU vaistininkė Laura Mockutė.

Pasak vaistininkės, pačių moterų atliekama krūtų apčiuopa yra svarbi ir skatinama, nes tai darydamos moterys susipažįsta su savo krūtimis, tampa pastabesnės ir gali atkreipti dėmesį į menkiausius pokyčius, galinčius tapti vėžio požymiais.