Greiti dietos rezultatai – tiesus kelias į sveikatos problemas: atskleidė, kaip to išvengti
2020 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, daugumos suaugusių lietuvių mityba yra nesubalansuota ir netinkama, o antsvoris ir nutukimas šalyje kamuoja virš 50 proc. žmonių. Pagrindinis būdas to išvengti – mitybos įpročių pokyčiai ir dieta. Tačiau išgirdus apie pastarąsias vis dar dažnai atsigręžiama į ketogenines dietas ar protarpinį badavimą. Specialistai dėl to grūmoja pirštu ir ragina gerai apgalvoti tokius pasirinkimus, tinkančius ne visiems.
Svarbu laikytis taisyklių
Prieš kone dešimtmetį itin daug susidomėjimo sulaukęs protarpinis badavimas ir ketogeninė mityba, pasak BENU vaistininkės, kūno rengybos sportininkės Jūratės Vaičiūnienės, pastaruoju metu nebėra tokie populiarūs mitybos būdai. Jos teigimu, ketogeninė mityba buvo sukurta tam tikriems neurologinių sutrikimų turintiems ar onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, todėl taip valgyti sveikam žmogui nerekomenduojama.
„Neretai besilaikant ketogeninės dietos suvartojama per mažai skaidulų, kurios svarbios sklandžiam žarnyno darbui, atsiranda nuovargis, gali pasireikšti vitaminų ir mineralų trūkumas, o tokią dietą nutraukus gali staigiai „šoktelti“ svoris“, – aiškina kūno rengybos sportininkė.
„Protarpinis badavimas naudingas tuo atveju, jei nesusitvarkoma su mityba ir dažnai persivalgoma, nes žmogus būna priverstas pagalvoti, kada ir ką valgys“ – akcentuoja specialistė.
Visgi, žinodami, kad vėliau reikės susilaikyti nuo maisto, kartais protarpinio badavimo šalininkai stipriai viršija kalorijų kiekį per valgymo valandas. J. Vaičiūnienė teigia, kad toks valgymo ritmas neneša jokios naudos.
Supraskite organizmo poreikį
„Dieta yra vartojamo maisto visuma“, – primena BENU vaistininkė Laura Mockutė. Ji pabrėžia, kad mityba turi užtikrinti, kad organizmas įsisavins visas reikalingas medžiagas, o pagrindinis tikslas – su maistu gauti baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų.
Vaistininkės teigimu, „agresyvios“ dietos, stipriai apribojančios maisto kiekį arba susiaurinančios produktų racioną, kuris neužtikrina reikalingų medžiagų įsisavinimo, kelia stresą organizmui. Tai gali iššaukti sveikatos problemų.
„Dėl vitaminų trūkumo, išsekimo ir hormonų sutrikimų gali sumažėti širdies raumens masė, nukristi kraujo spaudimas, sutrikti skydliaukės veikla. Imuninė sistema ima silpti, blogėja maistinių medžiagų įsisavinimas, todėl organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms“, – pasakoja specialistė.
Rinktis dietą reikėtų atsakingai. L. Mockutė skatina atsisakyti organizmui nereikalingų medžiagų, į mitybą įtraukti tik tinkamus ir sveikus produktus bei užtikrinti, kad skysčių būtų vartojama pakankamai.
Remiantis 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų BENU vaistinės iniciatyva atliktu unikaliu tyrimu, didžioji dauguma gyventojų vaisių ir daržovių kasdien valgo mažiau nei rekomenduojama sveikos mitybos rekomendacijose – 1-2 porcijas (60 proc. moterų ir 75 proc. vyrų). Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog moterys dažniau nei vyrai pasmaližiauja saldumynais, tačiau pastarieji dažniau renkasi greitą maistą, pusfabrikačius ir užkandžius.
„Svarbiausia įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir pajausti, kokie produktai suteikia energijos arba slopina. Pagal savijautą atsirinkti mitybos principai padės palaikyti tinkamą hormonų veiklos funkcionavimą“, – sako BENU vaistininkė. Tinkama dieta, anot L. Mockutės, turėtų tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaikiu užsiėmimu, nes tik nuolatinis sveikos mitybos principų laikymasis gali atnešti efektyvių rezultatų.
Žvilgsnis į save ateityje
„Apskritai dietų populiarumas nemažėja, bet dėl didesnio kiekio lengvai prieinamos informacijos apie sveiką mitybą drastiškų, sveikatai nepalankių dietų laikomasi rečiau“, – pastebi J. Vaičiūnienė.
Nepaisant to, informaciją reikia mokėti įvertinti kritiškai ir ją išanalizuoti. Esant galimybei, vaistininkės pataria konsultacijai dėl mitybos kreiptis į tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčius specialistus – atsižvelgdami į žmogaus organizmą ir poreikius jie padės susidėlioti tinkamą mitybos planą ir pakeisti jos įpročius.
„Nesvarbu, kokios dietos laikysitės, jų visų esmė yra vienoda – pasiekti kalorijų deficitą. Todėl visada raginu bandyti sveikiau maitintis ir mažinti porcijas, o ne griebtis maisto produktų ribojimų“, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė.
L. Mockutė pataria paklausti savęs, ar galėtumėte taip maitintis visą likusį gyvenimą ir ar iš valgomo maisto gaunate visas reikiamas maisto medžiagas bei mikroelementus. Atsakymas į klausimą yra ne kas kita, o jūsų požiūris į dietą.
