Lėtinio streso įtaka kraujagyslėms ir širdžiai gali būti kritiškai pavojinga: kelis įpročius privalote keisti dabar

Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam dėl gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius ir valdymo būdus pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė. 

Nuo įtampos sutrinka širdies darbas 

Greitas gyvenimo tempas ir tobulumo siekimas kelia įtampą. Žmogus nejučia atsiduria tarsi užburtame rate, kuris bėgant laikui iššaukia lėtinį stresą, o dėl jo suprastėja ir mityba. Pasak vaistininkės L. Mockutės, stresas yra susijęs su bendra asmens fizine ir emocine sveikata, todėl kiekvienas jaučia skirtingas jo pasekmes. 

Stresas skirstomas į dvi rūšis – ūmų ir lėtinį. Specialistės teigimu, priešingai nei lėtinis stresas, kurį suformuoja nuolatinė įtampa ir nuovargis, trumpalaikis stresas ilgalaikės žalos žmogaus organizmui nedaro.  

„Lėtinis stresas išsekina organizmą, todėl sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Tai gali būti viena iš skydliaukės problemų, aritmijos, cukrinio diabeto ir kitų endokrinologinių ligų atsiradimo priežasčių. Dėl lėtinio streso didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Verta paminėti, kad streso sukeliami negalavimai labiau veikia vyresnio amžiaus žmones – jiems būdingos lėtinės ligos, todėl ir ištverti įtampą sunkiau nei jaunesniems“, – priduria L. Mockutė.

Vaistininkė pažymi, kad nuo streso gali priklausyti ir mityba. Patiriantis stresą asmuo įprastai arba persivalgo, arba badauja. Tai atitinkamai vadinama emociniu valgymu ir emociniu nevalgymu. Be to, atsiranda rizika išsivystyti šiuo metu itin plačiai paplitusiems valgymo sutrikimams. 

„Esant nuolatiniam lėtiniam stresui antinksčiai gamina daugiau streso hormono kortizolio, kuris išbalansuoja ne tik visų hormonų darbą, bet ir gliukozės išskyrimą bei gliukozės virškinimą, imuninę sistemą ir kraujo spaudimą. Dėl didžiulio streso kiekio sutrinka visa širdies veikla, organų aprūpinimas deguonimi, padidėja pulsas, intensyvėja širdies ritmas, gali pakilti kraujospūdis ir atsirasti širdies sutrikimųׅ“, – dėsto BENU specialistė. 

Moksliniai tyrimai rodo, kad tipiškos streso sukeltos ligos – hipertonija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Jis turi įtakos ir koronarinės kraujotakos prastėjimui. Ūmus stresas neretai gali tapti  ir kitų širdies problemų priežastimi. Statistika byloja, kad patiriantys ilgalaikį stresą, dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.

Tinkamas maistas ir judrumas mažina streso kiekį 

Mityba atlieka svarbų vaidmenį hormonų svyravimuose. Pagrindinis produktas, kuris didina streso hormono išsiskyrimą, yra cukrus, todėl vaistininkė pataria jo kaip įmanoma labiau vengti. Pasak L. Mockutės, taip pat reikėtų atsisakyti energinių gėrimų, dėl kurių gali išsivystyti nemiga, mažiau vartoti uždegimą sukeliančių, perdirbtų maisto produktų ir vietoje jų rinktis visagrūdžius.  

„Internete gausu straipsnių ir publikacijų apie tai, kas yra sveika mityba ir kuo ji naudinga organizmui, todėl lieka tik atsirinkti patikimą ir sau naudingą informaciją arba pasitarti su specialistu, kuris padės tinkamai įsivertinti sveikatos būklę ir poreikius. Svarbu aklai nepasikliauti reklamomis socialiniuose tinkluose ar televizijoje, išmokti skaityti ir analizuoti produktų sudėtis“, – apie vis populiaresnį ir aktualesnį sveikos gyvensenos kultą pasakoja specialistė. 

L. Mockutė rekomenduoja atsakingai ir atidžiai plauti vaisius ir daržoves – tai padės išvengti kaip įmanoma daugiau pesticidų, kurie irgi turi įtakos hormonų balansui. Taip pat pataria atsisakyti trintų vaisių kokteilių – geriau vaisius valgyti, į mitybos racioną įtraukti daugiau baltymų ir skaidulų turinčių produktų.

Sutrinto maisto nerekomenduojama valgyti dažnai, nes tai turi nepalankų poveikį virškinimo sistemai. Valgydami kietą maistą, pirmiausiai jį sukramtome, o kramtymo metu išsiskiria seilės. Po to maistas per stemplę nukeliauja į skrandį, kur prasideda virškinimo procesas. Sutrinto maisto kelias yra kur kas greitesnis. Tai gali paskatinti vidurių užkietėjimą, nes lėtėja žarnyno peristaltika.

Net žaliuosiuose kokteiliuose gali būti per daug nepageidaujamų kalorijų, cukraus ir riebalų. Kokteiliai, kurie paskaninami įvairiomis sėklomis, riešutais, visuomet bus kaloringesni.

Anot BENU vaistininkės, atitolinti širdies ir kraujagyslių sutrikimus galima sveika ir visaverte mityba, pakankamu išgeriamo vandens kiekiu, fiziniu aktyvumu.

 „Stresui valdyti būtinas sveikas gyvenimo būdas: poilsis, geras darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas ir aktyvus laisvalaikis“, – tikina ji bei priduria, kad ir kvėpavimo pratimai, joga, meditacija gali padėti suvaldyti stresą ir sumažinti kortizolio išsiskyrimą.  

L. Mockutė primena, kad ne mažiau svarbus geras Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 riebalų rūgščių santykis bei tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis organizme – tai prisideda prie širdies darbo gerinimo. Taip pat specialistė ragina nepamiršti vartoti ir kitų medžiagų, stiprinančių imunitetą: vitaminų C ir D, cinko, seleno.