2022-11-17
2022-11-17
Šaltuoju ir tamsiuoju laikotarpiu jaučiamas nuovargis, apatija, didesnis nei įprasta mieguistumas – tai ženklai, pranešantys apie tam tikrus kūno pokyčius, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Neseniai į žiemos laiką persuktas laikrodis organizmo siunčiamus signalus gali sustiprinti dar labiau, nes kūnui tenka prisitaikyti prie naujo dienos ritmo. BENU vaistininkė Inga Norkienė pataria, kas šiuo laikotarpiu energingumą ir žvalumą išlaiko geriausiai.
„Mūsų savijauta – gyvenimo būdo atspindys. Juk žmogus, palaikantis sveiką gyvenimo būdą, jaučiasi geriau. Vis dėlto, kai kurių savijautą veikiančių faktorių sukontrliuoti neįmanoma, pavyzdžiui, metų laikų kaitos, veikiančios paros ritmą“, – pasakoja Inga Norkienė. Šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku suveikia jutimai – einame miegoti tada, kai yra tamsu, tylu. Šaltasis metų periodas, anot vaistininkės, taip pat užprogramuoja organizmą taupyti maisto medžiagas ir energiją.
„Pokyčiai gamtoje, visų pirma, ir lemia didesnį nuovargį, mieguistumą, norą būti šiltai, jaukiai. Rudenį nutinka daug naujų dalykų – studentams prasideda mokslo metai, tėvams – vaikų mokslai ar darželis, o galbūt kokie nauji projektai. Jei jaučiamas mieguistumas ir nuovargis yra vienadienis, jis indikuoja, kad pritrūko poilsio ar miego, o kiek ilgesnį laiką besitęsiantys pojūčiai signalizuoja apie tam tikrų maisto medžiagų trūkumą. Jei mieguistumas, nuovargis, apatija kankina apie dvi savaites, tai ženklas, kad reikia ieškoti specialistų pagalbos“, – dažnus šio laikotarpio pojūčius apžvelgia BENU vaistininkė I. Norkienė.
Specialistė pastebi, kad jau minėtus pojūčius neretai hiperbolizuodami žmonės linkę vadinti rudenine depresija. Tačiau šis terminas – per stiprus nuovargiui ir mieguistumui apibūdinti. Tokią būseną geriau vadinti lengva melancholija arba rudeniniu liūdesiu. Tam tikri apmąstymai, melancholija esant objektyvioms priežastims – natūralus dalykas, ypač artėjant metų pabaigai. Visgi, jei tokia būsena užsitęs per ilgai, ji iš tiesų gali virsti jau minėta rudenine depresija.
Kalbėdama apie sezoninį mieguistumą ir apatiją, vaistininkė pastebi šiuo metu lietuviams būdingą nuovargio sindromą, kuris nepriklauso nuo paros ar metų laiko. „Kai kurie žmonės į vaistines ateina besiskundžiantys nuovargiu net atostogų metu. Pastebėjau, kad per atostogas žmonės nesugeba pailsėti – galbūt per daug prisiplanuoja, iškelia per didelius lūkesčius ir neleidžia kūnui tinkamai atsikvėpti, atsipalaiduoti.
Žinoma, nuolatinį nerimą ir nuovargį paaštrina ir dabartinė geopolitinė situacija, pandemijos atgarsiai. Rudenį atsiradus įvairiausiems rūpesčiams dažnas turi daugiau nusiskundimų ir ieško įvairiausių preparatų nervų sistemai stiprinti“, – dabartines tendencijas apžvelgia I. Norkienė.
Kovojant tiek su nuovargio sindromu, tiek su sezoniniu nuovargiu, specialistė visų pirma pataria daugiau dėmesio skirti poilsiui, tinkamam miego režimui. Pasak jos, kiekvieną savaitę turėtume skirti bent truputį kokybiško laiko sau, o atostogas planuotis, jei įmanoma, netgi kiek ilgesnes nei įprasta – 3 savaičių, kad pavyktų tinkamai atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.
Keičiantis metų laikams ar spalio pabaigoje persukus laikrodžius, I. Norkienė įžvelgia – rutina, gerąja prasme, turėtų išlikti. Geriausiai organizmui prisitaikyti prie pokyčių padeda reguliarus miego režimas – ir keltis, ir eiti miegoti kiekvieną dieną reiktų tuo pačiu metu, net savaitgaliais ar švenčių dienomis.
„Jei penktadienį, šeštadienį nenueisite miegoti tik 4 val. ryto, greičiausiai kitą dieną nesijausite gerai. Suaugusiam žmogui kiekvieną naktį reikėtų išmiegoti 7–8 val. Daugelis prasta savijauta besiskundžiančių vaistinės klientų teigia miegantys vos 4–5 val., o tai yra tikrai per mažai, todėl pirmiausia patariame nusistatyti miego režimą. Taip pat atkreipiame klientų dėmesį į subalansuotos mitybos svarbą – organizmui reikalingas ne bet koks maistas ir ne bet kuriuo dienos metu. Visavertė mityba kūną aprūpina gyvybiškai svarbomis medžiagomis, kurių trūkumas lemia prastą savijautą“, – komentuoja BENU vaistininkė.
Nors žema temperatūra už lango ir šviesos trūkumas mažina norą judėti, I. Norkienė rekomenduoja motyvuoti save kiekvieną savaitę bent šiek tiek laiko skirti aktyviai veiklai. Fizinis krūvis emocinę savijautą gerina ilgesniam laikui nei šokolado gabalėlis. Antra vertus, ir toks mažas pasilepinimas, kaip skanėstas ar puodelis kavos, yra teigiamai veikia psichologinę savijautą, todėl visiškai to atsisakyti nebūtina, tačiau svarbu turėti saiką.
„Produktyvumą ir įprastą energijos kiekį atstatyti taip pat padeda maisto papildai. Nuo spalio tikrai padidėja vitamino D, vadinamojo geros nuotaikos vitamino, poreikis. Į kasdienę rutiną taip pat reikėtų įtraukti vitaminą C ir B grupės vitaminus. Kiek mažiau žinomi maisto papildai, gelbstintys įtemptu laikotarpiu – sudėtyje turintys kininio ženšenio, eleuterokokų, ašvagandos. Tai – vadinamieji augalai adaptogenai, gerinantys organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Šie augalai gali būti vartojami ir jėgoms palaikyti“, – svarbiausius patarimus išskiria I. Norkienė.
