2017-02-02
2017-02-02
Turbūt kiekvienam bent kartą per metus tenka patirti tą nemalonų jausmą, kai kažkas kabinasi. Staiga pradeda skaudėti gerklę, kūną surakina silpnumas. Galvoje pradeda suktis nerimastingos mintys – gal tik užkimau? Ar turiu temperatūros? Kur mano vaistinėlė? Ar ryt pasilikti namuose? Kaip gali taip skaudėti gerklę? Galiausiai sau pripažįsti, kad peršalai. Tačiau ne visi nemalonūs pojūčiai gerklėje yra tiesiog peršalimas. Tad, kur slypi riba tarp dėl sušlapusių kojų perštinčios gerklės ir kur kas rimtesnių ligų?
Permainingi, šalti orai, buvimas uždarose ir mažai vėdinamose patalpose, nusilpęs imunitetas gali sumažinti atsparumą mikroorganizmų poveikiui. Visgi, gerklės uždegimą sukelia ne šaltis, o virusai, bakterijos ar net grybeliai. Šie blogiukai ir jų kenkimo metodai skiriasi, todėl labai svarbu atpažinti tave užklupusios ligos simptomus ir kuo skubiau pradėti tinkamą gydymą.
Jeigu prasidėjo sloga, nestipriai pakilo temperatūra, atsirado bendras silpnumas ir gerklės perštėjimas – greičiausiai tave užpuolė virusas. Tokios infekcijos tęsiasi apie savaitę – pirmosios trys dienos būna itin nemalonios, vėliau simptomai lengvėja. Tiesa, kosėjimas ar sloga kartais tęsiasi dar kelias savaites nuo pasveikimo. Būtent tokį susirgimą vadiname peršalimu.
Su peršalimu kovojama simptominiu gydymu. Aukščiau 37,5 °C nepakylanti temperatūra – tai ženklas, kad organizmas pats bando įveikti virusus. Todėl vaistais jos nemažink – tik padarysi meškos paslaugą.
Geriausias gydymas yra poilsis ir natūralios medžiagos. Gerk daug šilto vandens, vaistažolių arbatų, drėkink gleivinę ir kosulį malšink čiulpiamomis pastilėmis ar purškiamaisiais preparatais. Nepamiršk, kad jie dezinfekuoja gleivinę, todėl pusvalandį prieš ir po vartojimo geriau nieko negerk ir nevalgyk. Slogą lengvina inhaliacijos su eukaliptų, beržų aliejumi bei purškiamas jūros vanduo.
Tačiau ne visi virusai taip lengvai išvaromi. Gripo virusas – ūmios, sezoninės ir užkrečiamos ligos kaltininkas. Gripą atpažinti padeda staigi ligos pradžia – ne veltui ligos pavadinimas atsirado XVIII a. ir kilo nuo prancūziško žodžio gripper, reiškiančio sugriebti ar apimti.
Didesnė nei 38 °C kūno temperatūra, stiprus silpnumas, kosulys, raumenų, akių ir galvos skausmai, kaulų „laužymas“, drebulys, sunkumo jausmas krūtinėje – pagrindiniai ligos simptomai. Gripas, kaip ir kiti virusai, plinta lašeliniu būdu, todėl juo dažniausiai užsikrečiame per orą.
Kuo dažniau plauk rankas – gripo virusas ant kūno ar daiktų gyvybingas išlieka net 30 min., todėl yra lengvai perduodamas kitiems. Pajutęs minėtus simptomus, kuo skubiau kreipkis į gydytoją ir jokiu būdu neik į darbą ar kitas žmonių susibūrimo vietas – neskleisk viruso toliau!
Netinkamas gripo gydymas gali sukeli pavojingas komplikacijas: ausies ar plaučių, širdies raumens ir smegenų uždegimus. Svarbu atsiminti, kad virusinės ligos nėra gydomos antibiotikais. Tačiau kai kurios gripo komplikacijos gali būti bakterinės kilmės – būtent joms gydyti gydytojas gali paskirti antibiotikų kursą. Jeigu taip nutiko, nepamiršk ir gerųjų bakterijų preparatų!
Jeigu termometro stulpelis rodo aukštą kūno temperatūrą, padidėjo kaklo limfmazgiai, rijimas tapo kančia, o gerklėje ir ant tonzilių atsiranda pūlinukų – tikėtina, kad tave užpuolė bakterijų sukeltas tonzilitas arba angina. Tonzilitą gali sukelti ir virusai, tačiau dažniausiai dėl tavo kančių kaltos streptokokų baterijos.
Nors dalis ligos simptomų panašūs į gripo (fizinis silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas), angina išsiskiria ypatingai nemaloniu gerklės skausmu ir tempimu pojūčiu. Ši liga – ne paprastas peršalimas, jos komplikacijos gali sukelti reumatą, sąnarių uždegimų ar net sutrikdyti širdies veiklą. Todėl, pajutęs šiuos simptomus, skubėk pas gydytoją.
Tonzilitas gydomas kompleksinėmis priemonėmis. Tau gali prireikti antibakterinių vaistų ir antibiotikų, reikės malšinti karščiavimą, gerklės skausmą. Sergant angina, į pagalbą gali ateiti ir natūralus gydymas. Jei nesi alergiškas, vartok medų su citrina. Šis derinys palengvina gerklės skausmą ir padeda pažeistai gleivinei atsinaujinti.
Sergant visomis peršalimo ligomis, būtina gerti daug nesaldintų skysčių – gėrimuose ar maiste esantis cukrus tik pagerina gyvenimo sąlygas mikrobams. Taip pat venk pernelyg karštų gėrimų – juose žūsta vitaminas C ir kitos naudingosios medžiagos. Be to, tokie gėrimai gali nudeginti ir dar labiau sudirginti gleivinę. Tuomet skausmas tik didės, o virusams bus lengviau skverbtis giliau.
Prakaitavimą skatina liepų ir aviečių arbata, gerklės uždegimą malšina šalavijų, pipirmėčių, šalpusnių lapų nuovirai. Padės ir čiobreliai, ramunėlės, erškėtrožės, gysločių lapai. Gerklę skalauk dezinfekcinį poveikį turinčiais medetkų, šalavijų ar ramunėlių nuovirais, šiltu druskos tirpalu.
Na, o jeigu nori nesirgti, stenkis dažniau vėdinti patalpas, venk alkoholio, tabako. Taip pat svarbu stiprinti imunitetą – vartoti jį stiprinančius žolinius preparatus, grūdintis, sveikiau maitintis ir vengti streso.
