Sloga, kuri nesibaigia. Esi tikras, kad kaltas peršalimas?

Ar ir tu pastebi, kad kasmet spalio-lapkričio mėnesį ima „gulti“ nosis, perštėti gerklę, ašaroti akys? Visi šie simptomai pasirodo dar neiškritus pirmajam sniegui. Vieni skuba dėl to kaltinti vėstantį orą, kiti – silpną imuninę sistemą, treti teigia esantys neatsparūs plintantiems virusams, o dauguma tiesiog keikia atšiaurų lietuvišką klimatą.

Tiesa ta, kad dažnu atveju nemalonūs pojūčiai atsiranda nebūtinai dėl sniego, šaltuko ar siaučiančio gripo, bet dėl prasto patalpų vėdinimo. O negalavimų pasirodymas sutampa su šildymo sezono pradžia.

Prasidėjus šildymo sezonui oras patalpose tampa neįtikėtinai sausas, ypač senos statybos namuose. Ne visi naujos statybos pastatai turi aukščiausio lygio vėdinimo sistemą, o ką jau kalbėti apie sovietinius daugiabučius.

Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus net 80 proc. savo dienos praleidžia užteršto oro patalpose.

Sausas oras ne tik džiovina burnos, nosies gleivinę, bet gali sukelti ir pasikartojančius galvos skausmus, nemigą, neigiamai atsiliepti darbingumui, lemti energijos stygių. Patalpose, kuriose nėra pakankamai drėgmės, veisiasi ir tris kartus daugiau mikrobų. Tai ypač pavojinga alergijų kankinamiems žmonėms arba tiems, kurie serga sinusitu.

Gyvenimas tokiomis sąlygomis apsunkina kvėpavimą mums to nežinant, o sloga gali užsitęsti ir keletą mėnesių, kritiniais atvejais – net gali pasireikšti dusuliu. Sausas oras kenkia ne tik sveikatai, bet ir grožiui: išsausėjusi, paraudusi, niežtinti oda, pajuodę paakiai yra drėgmės trūkumo rezultatas.

Ką daryti, kad žiema ir šildymo sezonas netaptų košmaru?

Pirmiausia, drėkinti gyvenamą patalpą. Tai galima daryti primityviais būdais: džiaustyti skalbinius, laistyti gėles, tiesiog sušlapinti ir džiovinti rankšluosčius, pripildyti dideles talpas vandens ir pastatyti netoli radiatorių, ir būtinai prieš miegą bent kelioms minutėms atidaryti langus.

Orą patalpose drėkinti padeda ir specialūs aparatai – oro drėkintuvai, į kuriuos galima įlašinti kelis lašus jodo ar eterinių aliejų, kurie stiprina imuninę sistemą ir veikia kaip kenksmingų bakterijų priešai. Jei yra galimybių investuoti šiek tiek daugiau, galima įsigyti ir elektrinį drėkintuvą. Beje, tokie prietaisai arba bent paprasti drėkintuvai turėtų stovėti visuose biuruose, tad nesidrovėk apie tai užsiminti darbdaviui.

Taip pat derėtų nepamiršti veido odą drėkinti kremais, terminio vandens purškikliais ir, svarbiausia, gerti kuo daugiau vandens.

Tiesa, per daug drėgnų patalpų gyventojams džiūgauti taip pat neteks. Didelė drėgme – puiki terpė veistis pelėsiui, kuris sukelia alergijas, kenkia kvėpavimo, nervų sistemai, imunitetui. Išnaikinti pelėsį yra kur kas sudėtingiau nei užkirsti kelią jo atsiradimui, tad drėgnose, tamsiose, šaltose ir mažai vėdinamose patalpose reikia pasirūpinti drėgmės surinktuvais, ir, jei įmanoma, padidinti šildymą. Jei pelėsio išnaikinti nepavyksta, reikia skubiai ieškoti išeities – ilgai gyvenant pelėsiu užterštose patalpose gali išsivystyti net tokios ligos kaip astma.